sutikti

sutìkti; Q627, H, N Rtr, L 1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu nesutiñka Vkš. | prk.: Pernait vasarą į tą čėsą, kur diena su nakčia sutinka, iš numų buvau išejęs biškį pasimankštint MitI71. | tr. prk.: Vos vos rublį su rubliu gali sutìkti Brs.
sutiktinaĩ adv.: Surentė kryželį iš virbelių sutiktinai, ir gana, kad neiširtų Ggr. | refl.: Jos (liepos) augo arti viena kitos susvadintos, i anos susitìko (suaugo kamienai) Vg. | prk.: Galai susitiñka: Vižančiai yr ant rytų, o Dilbikiai – ant vakarų Yl.
2. intr. R420, 568, SkŽ153 būti darniems, sutapti, derintis: Sutiñkančios teorijos NdŽ. Mūsų nuomonės sutiñka . Pajamų ir išlaidų knygos sutinka . Nesutinka tuodu žodžiu: yra ir nėra brš. Būdvardžiai su savo daiktavardžiais tur sutikti trijūse daiktūse: lytė[je], lykė[je] ir linkė[je] S.Dauk. Ženklai sutiñka, ta yr mūso avis Skd. Tos klaidos čia yr, ir nesutiñka su teisybe Smln. Šis Dimšos patarimas sutinka ir su jo paties manymu V.Myk-Put. Kas vienam nesutinka su logika, tas kitam kartais visai taisyklinga, logiška rodosi J.Jabl. Darbai viršutini nesatinka su zokanu Dievo MT58. Ir jų liudymai dabar nesatiko VlnE196. Kas nori, nesutinka su jų išmonia DP212. Forma yra senesnė už lk. ir sutinka su lat. es, pr. es LKKVI32. Apskaičiavimai, rodos, sutinka .
sutiñkančiai adv.: Kitasis nėmaž nededas į galvą, o kitas parejęs numie sutinkančiai papasakoja Šts. Idant elgtumiamos sutinkančiai su teisybe, į kurią įtikiam brš.J.Jabl, NdŽ, mat. santykiauti.
3. intr. NdŽ turėti bendrumo, derintis, sutarti: Anuodum sutìko būdai J. Vedim mados nesutìko – nesutìkov Lkž. Charakteriai sutiñka – nors in vienos šakos kabink, nenusvert gal nei toj, nei toj Skdt. Juodu dėl visko sutaria, i šnekos jų sutiñka Rs. | Anie nu šio krašto buvo, o mums sutìko dainės visos Kl. Ritmas ir reimas gražiai sutinka, už tai jos (eilės) smagiai skaitomos A1884,419.Kl sutaikyti, sutarti (dainuojant, kuliant, šokant ir pan.): Balsais sutinka R419, 567. Tryse kap kulia, kap sutiñka, tai gražu paklausyt, kap stuksi spragelais Dg. Kulia keturiuos, dviejuos, trijuos, sutiñka gražiai Kvr. Ar sutìksim šokt – aš sena Drsk. Kaip mes gražiai giedosiam, kaip mūsų balsai gražiai liuob sutìks! Yl. Žmonys giedojo, be ne visai tesutiko M.Valanč.
sutiñkančiai adv.: Teip liūdnai ir pagiedojo jie, bet teip gražiai ir sutinkančiai, kaip niekas nesitikėjo TS1899,3. sutiktinaĩ adv.: Jos visos veikia sutiktinai Blv.
4. intr. R114,341,359,379,420, 149,457,481,509,568, N, I, K, J, LL110,321, Š, , NdŽ, sutarti, sugyventi: Dabar negirdėsi, kad sutiktų̃ gražiai – urkščias visi Slm. Mano tėveliai visą amžių gražiai sutìko Ps. Iš senų laikų sutìkdavom visi [kaime] Pl. Iš karto gerai gyvenom, labai sutìkom Akm. Buvom dvi marčios ir anyta, ale sutìkdavom Dg. Nesuteñka gyvent, ir gana Aln. Buvęs tokią bobą paėmęs, ka negalės nėkaip sutìkti Trk. Ana pryšinga, aš nepasiduodanti, i nesutiñkam Krš. Gal ir nesuteñka, ale gyvena, ir gana Žl. Nelabai tesutiñka anie gyventi – baisiai gerąs, gera be rokundo Krž. Anys nesutiñka: baras, artie muštynių Dgč. Nesutiñka kaip kalės: riejas, skundžias Mžš. Nesutiñkam su marčia, i gatava Plv. Seniau – nesutìkdavo su žmona, – tuoj Amerikon! Mžš. Labai sutìkdavom abiedvi Sdb. Kol vaikai būdavom, sutìkdavom, nesipykdavom Snt. Vaikai nesuteñka su jąj, kurgi ana eis an juos Žl. Visu pirmiausiai [pamotė] pradėjo grauti, ka mas tarp savęs susirietumiam, ka mas nesutìktumiam, tie trys vaikai Varn. Kai tik apsiženino, tai mušėsi, o dar̃ labai gražiai sutiñka Krok. Ten visos bobos nepėsčios, kažin kaip jos te sutìks Sk. Vienas labai gražiai sutiko su pačia BsPIV27. Jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Lietuviai … tarp saũ nesutiñka, sūdo ištol siekia A.Baran. Duok, kad visi šiandien susivaidiję gražiai vėl sutiktų KlM750. Tu bagotas, o aš biedna – nesutiksim mudu LLDII368(Mrk). | Bajoriškiai su Nainiškiais (kaimų pavadinimai) labai sutìkdavo: vakaruot – vis kartu i kartu Mžš. | Karvės, būdavo, viena su kita nesutiñka Krs. Nesutiñka anos (vištos), mušties nora Krž. | Aš su juomi jau sutikaũ, susitaikinau KII309. Parsimušo [vištos], sutiñka Krš. ^ Sutinka kaip (kai B180, ) akmuo su kirviu S.Dauk. Sutinka kaip kirvis su akmeniu LTR(Užp). Sutinka kai vanta su subine Sln. Sutiñka kaip subinė su marškiniais End. Sutinka kai ašmens kirvių B180. Sutinka kaip šuo su kate LTR(Srd, Trg, Krž). Sutinka kaip akmuo su kirviu, ugnis su vandeniu M. Sutinka kap katės maiše LTR(Vs). Du gaidžiai viename kieme nesutiñka Slnt. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutiñka Rsn; B, CII1118, Sch80. Sutinka, kad vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų LTR(Vlkv). Su juo ir saulės duktė nesutiktų LTR. Boba tik su velniu gal sutiktų LTR(Grk).
sutiñkamai adv.: Šliūpas ir Burba pradžioje dirbo gana sutinkamai . sutiktinaĩ adv., Q564, N, I, .
5. intr. Q536 R7,179,257,336,344,379,400, 9,237,450,460,509,539, Sut, FT, , NdŽ, pareikšti valią išpildyti kieno nors prašymą, pageidavimą, nebeprieštarauti, pritarti: Jei kas sakytų: grįžk į jaunystę, – nesutiktáu (daug vargta) Vlk. Siūlė gult ligoninėn, o aš teip nenoriu gult – ir nesutikaũ Krs. Kuris nesutiñka [eiti į pulką], tai neina nė valgyt, nė gert LKT205-206(Ig). Nesutìko operuotis, prašė vaistais gydyt Krs. Kai lengvesnis darbas kliuvo, sutikaũ būtiej, ištarnavau penkius metus Imb. Jonas prikalbėtas sutiko, ir abu nuėjo vakaruškos LTR(Pnd). Tekėti ir vesti galima buvo tėvams sutikus . O kartais ta mergaitė nenorės, nesutìks, išbėgs, krioks Plt. Kad ir kažin kokius pinigus siūlytų, tu nesutik S.Nėr. Kvailys atsisakinėjo iš pirmo, ant galo sutiko eiti BsPII32(Tl). Jei sutìkt mainytis, tai man gyliukas būt Pv. Tikiuos, čia sutiksi su manimi? Blv. Mes, moteriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės, su tuo sutinku Blv. Ką jis padarė, mano liepiamas ir tavo sutinkamas padarė V.Krėv. | Visaip reik sutìkt (susitaikyti su padėtimi), ne aš viena – šimtai tokių motinų (kurias pamiršta vaikai) Rs. ^ Su ponu nesutik, pačiai teisybės nesakyk LTR(). Gaut sutinka, bet duot – ne KrvP(Ut).
sutiñkamai adv.: Angelas linkterėjo sutinkamai galva J.Balč.susitarti, palaikyti tam tikrą nuomonę: O kaip savo tarpe nesutiko, atstojo jie CII55. Atvažiavo piršliai, tėvams, visims sutinkant, žanijos Akm. Vienas sako kelk, kitas – nuleisk, vienas liepia stumti, antras – traukti, – visi nesutinka Blv. Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau persikirto BsPIV258. | Sako, kaip sutiksì, ar dovanosi, ar nedovanosi? Dgč.intr., tr. NdŽ, sulygti, suderėti: Aš sutiksiu arklį, tada galėsim važiuot Kn. Dviem rubliais nesutikom: jis siūlė penkis, aš prašiau septynių Lp. Vienas dėkim, kitas leiskim – ir sutìksim Ėr. Jei sutiñka su pasoga, tai sustaria – būna vestuvė Dg. Jei suteñka, ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja in jaunąjį kiaulių skaityt Skdt. Kiek sutinkì algos, tiek, maisto neskaičiuoja Grnk. An tiekõ sùtikta Lp. Jei tau patinka mano duktė, tai galėsim sutikti BsPI17.
6. tr. R, R56,405, 75,545, , NdŽ, pamatyti ką nors (einant) priešais, susieiti: Sutikau namo beeinant . Einu namo, sutinkù bobą Žl. Sutikaũ aš jį an kelio LzŽ. Eina jis, eina ir sutinka ponaičiuką LTR(Aln). Aš anuodu abudu sutikáu beitančiu . A sutìkot ką bevažiuojant? LKT99(Užv). Vieną žmogų, ką sutìksi an keliu, paimk ir vežk Yl. Sutikaũ in gatvės, tai turiu prakalbėt Dg. Jau liptą bengdamas eiti sutiñka pryš vyrišką Nv. Su arkliais da kada važiavom, sutiñkam atnešant kryžių Mšk. Toks ponaitis vis ten vaikščiodavo, i vis sutìkdavo visi Jdr. Jų pievos buvo kažin kur toli, tos[e] pievos[e] sutìko eigulį – ir mušt Slm. Eina pasidaryt galo, ir baigta, ir sutiñka tokį senelį (ps.) PnmR. Nuėjo į girią medžių ir sutiko giltinę LTR(Kbr). Toliau lapė sutinka karvių bandą LKT196(Žvr). Jei arkliai prunkščia, ką nors sutiksi VšR. Vilką sutik – laimė. Zuikį sutik – nelaimė. Bobą sutik – nelaimė DS197(Rs). Sutikaũ sesulę po sodą vaikščiojant (d.) Rod. Tep aš lenkiuos tavę, berneli, keleliu sutikdama LTR(Lp). Ir nešė Jis kryžių savo, o išeidami sutiko žmogų, praentį iš Cyrene, vardu Simoną VlnE206. | prk.: Ar sutiksiu tavo žvilgsnį dar nors kartą? S.Nėr. Jis atmerkė akis ir sutiko jos žvilgsnį V.Myk-Put. ^ Namie palikau, lauke sutikau i savo gero nepažinau (bitės) LTR(Slk). | refl. tr. R56, 75, LL98, NdŽ: Sustìko diedą, seną senelių LzŽ. Žmogus eina toliau, sustiñka kitą žmogų Azr. Eini, ją sustenkì, tai ir grįžk, ana be laimės Aln. Vaikščioja vaikščioja po dangų – niekur nieko nesustinka LTR. Kad i kely aš jo nesustìkčia Dglš. Nei aš jos išlojojau, nei pavogiau ką, ko ana manęs bijo sustìkt Klt. Tais keliais lekia vėl atgal ir sustìko gaspadorių ieškantį Sb. Važiuoja [ožys] toliau – sustenka kitą pulką LTR(Tvr). Jojau jojau par šilelį, par žalią lankelę, susitikau panytelių didelį pulkelį (d.) Cs. Susitikau bernužėlį keleliu einantį NS1138. Papasakojo motinai, kad buvęs susitikęs miške gerą savo bičiulį J.Balč. Eina bernas vienon veselion ir susitinka velnią SI212. Tas jo susitiktas ponaitis tai buvo velnias LTR(Ob). Turklį sustìkęs an kelio, turi sergėties Rod.pasitaikyti sueiti, užeiti, rasti: Kame aš aną besutìksu, jug ans išvažiavo jau Pln. Jeigu girtą sutìko darbe, nebėr darbo Grz. Kur tu, sako, durniau, kame tu tą Dievą sutikái? . Ponas, jei sutiks mumis čia, užmuš Varn. Bijojo žmogus, sutìksi, ta nuplucins teip Trk. I gerų žmonių sutikáu, i blogų Krt. Ta katelė y[ra] sutìkusi tokį patinelį mandrą Šts. Sutikaũ senobinius draugus Žl. Lig sutìkęs žmogų tujau pasakysi, kad ne iš čia y[ra] . Jei savo vyrą satikčià Zt. Tokį sutìkęs, bėk Klt. Tad eisi tokiais šmotais, kad nesutìktumi žmogaus Kl. Nežinai, kokį sutiksì i až kokio išeisi Klt. Tiek esam jau įbūgusios, ka tik to vokyčio nesutìktumiam Plt. Tep dar̃ vilkas, ką nesùtenka, tą ema, ba jo dokumentai pragaišo (ps.) Lz. J. Jablonskį sutikau vaikščiojant žemės ūkio parodoj J.Balč. Sutikau bernelį – pažinau vargelį LTR(Slk). Raiteliai ilgai jojo miškais ir šlaitais, nematydami jokių gyvenamų sodybų ir nieko nesutikdami A.Vien. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vėl jopi vesk BB2Moz23,4. | Daktaro nebuvo sutìkusi par visą amželį (nesirgo) Ub. ^ Ką sutinka, tam patinka Sim. Kokį sutiksi, tokiu pats liksi LTR(Zp). Sutìks dveigys treigį Sd. Kurį sutiko, tas patiko Šts. Bėgsi nu vilko, sutìksi mešką Sd. Vilką sutikęs, pasitrauk į šalį LTR(Žg). Kiukurza, keverza, ką sutinka, tą sudrasko (akėčos) LTR. | refl. tr.: Ar susitinkì jį, ar matai? Krs. I paskiau antrąją dieną ans susitìkęs draugą Als. In rinko sustikaũ sa[vo] savaičius Dv. Jis mumis sustìko, tuo mamytės ranką pabučiavo Vl. Sustikaũ žmogų mūsio krašto Dv. Jau kaltininkų nebsusitìksi, o lobį, sako, rasma Lk. Kartą susitikaũ du [vilkus], tai plaukai paaugo an galvos KzR. Ai, neduok Dieve, tokis žmogus gyvenime sustìktie Smal. Nereikėjo dukterį tep toli išleist, dažniau būtai ją sustìkus . Žemaičių sustìktie teko Smal. Einu per dvarelį, pro rūtų darželį ir sustikaũ mergužėlę rūtelių darželin DrskD17. Paulina sustìko [gyvatę], o aš tai nemačiau Žl. Jau anas jos (gyvatės) nekliudìs, kai sustìks, nei muš Ck. ^ Toks tokį ir susteñka Trgn. Kitas ir kiškį sustìks, o sakis, kad velnias Antr.NdŽ aptikti, rasti: Kur tiktai sutikaũ vandenį, i gėriau Kvr. | Labai dažnai sutinki visai nebūtų žodžių . Kalboje dar galima sutikti ir sudėtingesnių junginių KlbXIII32.NdŽ prk. patirti: A tokie vargai y[ra]? A tokius vargus tesutìksi par gyvenimą? Varn. Matai, kur vaikas smertį sutìko . Nedžiaukias iš kito nelaimės, rytą i tu tą patį gali sutikti LTR(Plt). Sutikau dideles sunkenybes mintims išreikšti .refl. H, H160, N, Sut, K, L, Š, NdŽ, susieiti vienoje vietoje, susidurti: Anuodu susitìko tarpdury kaktotykiu, kaktomušiais J. Jomarke susitìkom akis į akį, ale nieko nesakė Sk. Labydavos sustìkę, visi sveikydavos Pl. Aš pieninėn, jis iš pieninės, tai sustiñkam, kalbos nepabaigiam Kp. Vat broliai tai broliai: kryžiakelėj sustìkę nusisuka Švnč. Jeigu susitìktūt an kelio su čystu lenku, tai ir razsikalbėtūt Dv. Anys kartą sasitìko – ir pasigėrė Zt. Susitìkom, ka rėkėm vedvi, nė parsiskirti negalėjom susitìkusios Lc. Pavasarį atsivežiau an rinko bulbų parduot ir sustinkù su katarais buvom tęnai (fronte) Aps. Susìtenki kasdien ir viską matai pats Dgp. Visi bijo su milžinu susitikti J.Jabl. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87. | Eilės susitìkę sutrepsi ir vėl eina atbuli Mrj. Susitìko du traukiniai ir susidūrė Krs. Tos mašynelės gerai jau, sau susitiñka i susimuša, ui perka Ms. Ten, kur visi keliai subėgdavo susitikdavo, stovėjo aukštas laibas akmuo V.Krėv. Jie žinojo par penkis metus, kada mėnuo su saule susitìks On. Jeib gėrybė ir viernybė susitiktųs CII593. | prk.: Jo akys susitinka su klausiamu Viliaus žvilgiu I.Simon. Staiga jų žvilgsniai susitiko . Tokios audros metu buvo pavojinga susitikti su ledo kalnais K. Bor. ^ Su kuo susitiksì, pats toks liksi An. Ir kiaulė sustìkus su kiaule sukriuksi Ds. Ant vieno liepto du tai negalia susitikti LTR(Vdk). Eik, sesele, vienu keliu, aš eisiu kitu – susitiksime už kalno (juosta) LTR.intr. Sut susidurti, sueiti (kautis): Sutinku su neprieteliu SD284. Ir labai mušėsi, ir net du ar tris kartus buvo sutìkę an durtuvų, suėję Sb. | refl.: Per tris kartus buvo an durtuvų susitìkę rusai ir vokiečiai Sb. Susitikusi abidvi šali, pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais M.Valanč. Mus išmokyt, kaip idant mes su čertu prieštarnyku o piktadėju mūsų susitikt o jo pagundymų gintis turėtumbim MP107.intr. pasimatyti, sueiti pasimatyti, bendrauti: Aš su žmonėm sutenkù ir pakalbu Ob. Kad toks durnas, aš nenoriu su juom sutìkt ir kalbėt Alks. | refl.: Laiškus susleidžia, o sustìkt neturi kur siratos Skdt. Teip anuodu nesusìtinka, tik išvažiuodamu LKT66(Ms). O jauna kol buvau, kas mun rūpėjo, tiktai pasirėdyti, išeiti, susitìkti Lk. Da kame norints susitìksiam, jug ne į Ameriką išvažiuojam Trk. Ir šoko, ir grajino, ir verkė visi sustìkę Kpč. Nesustenkù nieko, nesueinam Sug. Nebebuvom sustìkę šimtą metų Tr. Kad būčia žinojus, kad su jum teks susitìkt, būčia visą dešrą pasiėmus Krs. Diendien darban, nė[ra] kada su žmogu susitìkt Mžš. Mes džiaugėmos susitìkusios Mžk. Veizėk, šventą dieną turėjai su kuo susitìkti Pln. O kame besusitìksam? – Ankšto[je] vieto[je] kaip žardieno[je] End. Kaime po savo trobą visi trenas, o kaip nesusitiñkas, i negripuojas Rdn. Kad jau su giminėm susitìkt nebenori, tai jau visai ne daiktas Mžš. Susteñkam senos, visos pasižįstam Strn. Į bažnyčią ejom, su pamilija susitìkom Slnt. Gyvent – nėr žinios koks, susitìkt – baika žmogus Klt. Susitìkov iš kelių kartų Lpl. Nežinau, ar iš meilės, ar iš reikalo, susitiñkav ir vėl Trk. Per du metus mės nė karto nesustìkom Grv. Kam anys nesusitiñkma padudent Dv. Susitikusios moteriškės susėdo čia pat, drėgnoje žolėje P.Cvir. Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei S.Nėr. | prk.: Tam laimė – su gyvasčia susitìko (liko gyvas) Pvn. Bijau daktaro, peilio, jug nelaimė čia, gali su smerčiu susitikti Trš. Mes žiemą su obuoliu nesusitìkdavom, o dabar pilna Zr. ^ Ko pykti – reiks susitikti LTR. Ir akmuo su akmeniu susitiñka Brš. Susitìksiam žydo pupose (juok.) Kv.refl. pasitaikyti (kam) kelyje: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. Nueinu žiūrėtų, kas te da žvėris mergai susitìkęs BM69(An). Susitìko jiem senelio arklys BM194(Krkn). 7. tr. , NdŽ, priimti ką laukiamą, pasitikti, palaukti atvykstančio (kur nors): Jau tuokart, kaip jaunąją tą parvėdluos, sutìks jaunąjį Tl. Išvažiavom rytmetė[je], pareinu, ta ans sutìko čia vienas Gršl. Sutiñka [vestuvininkus] gražiai: su kvietkais, su vainikais Šd. Neik, pamatysi, kas tave ten sutìks Mšk. Kunigas sutiko svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išeik, šeimininke, ant dvaro, sutik talkelę tarp vartų LTR(suv.). O kad ejo pasakyt mokytiniamus Jo, štai Jėzus sutiko jas kalbėdams: – Sveikos Ch1Mt28,9. Parenčiam sutiko jį tarnai jo ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122. | prk.: Naujų metų sutìkti kvietė miestan Krs. Rytojaus dieną jie sutiko su džiaugsmu, nes atėjo giedra, nebelijo, švietė saulė . ^ Pirma sutiko, paskui paliko (tiltas) LTR. | refl. tr.: Labas labas, – tuoj taũ priema, susteñka Lb. O aš viena atsiliksiu, kaip galėsiu, susitìksiu [girtą vyrą] sirgdama, vargdama (d.) Pb., NdŽ, priimti, parodyti savo santykį su kuo nors: Nuoširdžiai sutiko jį ir namiškiai A.Vien. | prk.: Ji nori matyti, kaip tą žinią sutiks Marčius V.Bub. ^ Meiliais sutiko žodeliais, kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais V599. Sutinka pagal rūbą, išleidžia pagal protą LTR(Vdšk). 8. refl. atsitikti, pasitaikyti: Kito bėda nesidžiauk, bo i tau sustìks Str. Vežimus vežiau, nesustìko toks dalykas, ė dabar sustìko (išsikinkė arklys) Str. 9. tr. ištikti, užklupti: Ir teip nekurius ant svieto dar tebegyvenant už šventvagišnas spaviednes koronė Dievo sutiko P. Pasakė visus jų prakeikimus, kurie juos turėjo sutikt MP148. ^ Pažįsti žmogų vargelio sutiktas LTR. | refl. tr.: Karvę pavogė, bet jau jį sustìko diena [bevedant] Str. Nesveikata žmogų sustìko LzŽ. 10. tr. užgauti, užkliūti: Sutikaũ koją LzŽ. | refl.: Tamsiai eidamos medžiu, sustiksì až šakos LzŽ. 11. part. praet. Kos159, NdŽ, , Kl, Prk, Mšk tikęs, geras, darnus, viskam tinkamas: Buvo pora sutìkusi, ale ka vel[nia]s uodegą įsuko Grd. Grajys, dainiuos, viską – toks sutìkęs vyras buvo Trk. Vyrai žaliūkai, su visu sutikę S.Dauk. Vyskupas, teip su visu sutikęs sūdūse, negalėjo būti kitokiu ir savo vieto[je] M.Valanč. Jei apynojas yra su visu sutikęs, tai yra, jei augminys auga derlingai ir linksmai, tad žemės blusos nedidžiai tegadina S.Dauk. Paršelis buvo sutìkusių vidurių, daug ėdė Šts. Toks nesutìkęs audeklas, kaip rėtis Skd. Nesutìkusi ta bobelė – su gėrimu pražuvusi Krš. Ne kožna gaspadinė teišverda sutikusį ėdį Šts. Ant visa ko sutikęs bus kunigelis Žem.gražiai nuaugęs, gerai sudėtas, riebus: Veizėk, kokia štrami, kokia sutìkusi merga MitI75. Y[ra] plati, sutìkusi motriška, vienu žodžiu Vvr. Karalienės liemuo, kad ir nestoras, bet gerai sutikęs I.Simon. Jaučiai jų riebi, su visu sutikę M.Unt. \ tikti; anttikti; aptikti; atitikti; datikti; įtikti; ištikti; nutikti; patikti; įsipatikti; pertikti; pietikti; pratikti; pritikti; sutikti; pasutikti; užtikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • sutikti — statusas T sritis informatika apibrėžtis Priimti siūlomas sąlygas. Pavyzdžiui, sutikti su licencijos arba kitokios sutarties sąlygomis. Dar vartojama priimti. atitikmenys: angl. accept; agree ryšiai: antonimas – atmesti …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • sutikti — suti̇̀kti vksm. Suti̇̀ko draũgą gãtvėje …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutiktinis — sutiktìnis, ė adj. (2) NdŽ kuris sutinka, pasitinka ką nors: Svočia sutiktìnė pradėjo tiest skotertes ant stalo ir nešt valgymus Skrb …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • accept — sutikti statusas T sritis informatika apibrėžtis Priimti siūlomas sąlygas. Pavyzdžiui, sutikti su licencijos arba kitokios sutarties sąlygomis. Dar vartojama priimti. atitikmenys: angl. accept; agree ryšiai: antonimas – atmesti …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • agree — sutikti statusas T sritis informatika apibrėžtis Priimti siūlomas sąlygas. Pavyzdžiui, sutikti su licencijos arba kitokios sutarties sąlygomis. Dar vartojama priimti. atitikmenys: angl. accept; agree ryšiai: antonimas – atmesti …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • patikti — patìkti 1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas patìko Šv. Dažom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutikdinėti — 1. iter. dem. sutikti 6: Viršininkas mane pradėjo dažniau ir meiliau kalbinti, netikėtai koridoriuje sutikdinėti rš. | refl.: Mudu dažnai susitikdinėdavome rš. Vieno laukdama, su kitu susitikdinėji rš. 2. žr. sutikti 6: Einu pagal kluonus ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutikimas — 1 sutikìmas sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, L, satikimas MT207. 1. SkŽ153 → sutikti 2: Žodyno srityje yra daug nesutikimų tarp prūsų ir lietuvių kalbos K.Būg. Visų norų satikimas MT43. 2. → sutikti 3. ║ Visi plekš plekš susėdo ant pamatu ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tikti — tikti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), tìko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr 1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištikti — ištìkti NdŽ; L, Rtr 1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.